kad

2 kàd prt. 1. pageidavimuose, linkėjimuose, įsakymuose, prakeikimuose, sušukimuose, keiksmuose: O kad jos austų, kad jos dainuotų, plonas drobeles kad jos dunzgintų! JD124. Kàd taip man pavyktų ją gauti! NdŽ. Kàd aš būčiau toks išmintingas kaip tu! NdŽ. Kàd nepaklystumei, naktis nešviesi! NdŽ. Kàd taip niekumet daugiau nebūtų! NdŽ. Eikit iš čia, kad greit nebūtumėt! Grl. Kàd taip mums pavakarieniavus! NdŽ. Kàd taip jį peršnekėjus! NdŽ. Kad tu man, motule, nors duonos duotai! On. Kad tu pavirstum į drebulėlę, kad tu drebėtum dieną naktelę! (ps.) J.Jabl. ^ Kad tu suzmegtum! Grž. Kad tu kur sprandą nusisuktum! Grž. Kad tu surūgtum! Ds. Kad tau šunes! Ds. Kad tu sudegtum! Ds. Kad tau perkūnas! Ds. Kad tu sustiptum! Ds. Kad tu sučirškėtum! Ds. Kad tu sukeptum! Ds. Kad tau velniai! Ds. Kad tu sumolėtum! J.Jabl. Kad tu pastiptumi! M.Valanč. Kad tu supelėtum! Ds. Kad tu sudaužėtum! Ds. Kad tu vaikščiotai be galvos! Db. Kad tu sudegtum ir su pačiuke, ir su gryčiuke! Kdn. Kad tave lapės, šunes, devyni vilkai! J.Jabl. Kad jis galvą kur nutrūktų! J.Jabl. Kad tau šalt būt! M.Valanč. Kad tu vakaro nesulauktum! Kp. O kad tau nors, kaip aš sušlapau! Ds. Kad tave šimtas keturioleka! LTR. Kad jo liežuvis supūtų, kaip man kad įlojo! Žem. Kad tu marškiniūse neišsitektumei! S.Dauk. Kad tave pypkės galas! Kt. Kad tave kelmai! Kt. Kad tave plynė! Kt. Kad tu nelauktum, berneli mano! JD865. Kad tave! FrnS152. O kad tave, peilį namie palikau! Grž. 2. ppr. su žodžiais: kaip, lyg, ir, ot, taip, daug, bet, ale...: Šeimininkė, nebegirdėdama naktį gaidžio giedant, kaip pirma kad būdavo, ėmė dar anksčiau kelti J.Jabl. Kad aš taip norėčiau, kaip jūs kad norit tos arbatos Db. Atrodė, kaip kàd nieko nebūtų buvę NdŽ. Atkentėsiu, lyg kàd būčiau tikrai nusikaltęs NdŽ. Ot kad valgiau – ant trijų dienų Pkr. Iš dokumentų galime, pavyzdžiui, paimti kad (nors) ir šiuos vardus K.Būg. Kojinės kad besančios suplyšusios kaip regztis Šts. Aš labai toli į girią buvau nuėjęs, toliau, kaip seniaus kad medžiodavau MPs. Be namiškių ir kaimynų, su nieku kitu vaikai beveik kad ir nesusiduria Db. Liepė ... grįžti pas tėvą ganyti ..., kaip ir pirma kad ganė BM284. Tas kambarys atrodė labiau gyvenamas, kaip kàd (negu) kiti rūmų kambariai NdŽ. Kad čia per daug jau, ką mačina Vlkv. Čia pelių kad daug, kad daug yra Skr. Kad ir Juza, sakau, būt nieko, bet kad iširęs Ds. Tu dar man didesnį ... širdies gėlimą darei, su savo akimis į mane rodydamas, nekaip kad šunų skalijimai PP38. Bet kad aš jau toks Vaižg. Tavo galva didelė, ale kad dyka J.Jabl. Ar labai barėsi? – Žinai kad (žinoma)! V.Kudir. Kalba, lyg kad kas jai būtų pasakęs rš. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Velyk būčiau numirusi, ne kad (nekaip) jauna tekėjusi JV901. Eisim, kad eisim į trobužėlę, į trobužėlę prie audėjėlių, yra, kad yra trys audėjėlės, nėra, kad nėra mano širdelės D29. Nueina pas obelį: kad nėr vieno obuolio vėl LB253. Kad (tai) pasakė: nei nešt, nei vežt (netikusiai) Ds. Mes moterys kàd dirbom, tai dirbom NdŽ. Ji kàd daili, tai daili NdŽ. Dainuoj dainuoj trys seselės po langelio sėdusios, oi, kad jo, oi, jo, jo po langelio sėdusios KlpD25. Ko tu kad, berželi, ko neaugai, lylia? NS315. Teip žmoneles, iš bado žievėm papenėtus, kad užtiksiant pavietris! – ir labai pakrėtus A.Baran. Kàd jūs manęs nesupratote NdŽ. Tai kàd nėra geros šeimininkės NdŽ. Rugių kad kas (kai kas) ir nebegrėbia Ds. Kad kam tai ir sekas Ds. Kaip ir ansai ... karalius kad buvo padaręs linksmybę didę MP69. Aš tat taip gerai žinau, kaip kàd du sykiu du bus keturi NdŽ. Vieno šmoto kàd nebūt ben dvie vežimų Ds. Jau kad kad (tik tik) ir būt jis (laivelis) pilnas vandens rš. Vargu ne kad Jūzapas buvo vardu Šts.